- nerėčia
- nerė́čia scom. (1) Žr, Pln, nẽrėčia (1) Šts kas menkas, nususęs, nevykęs; nevėkšla: Arklys musie sako: „Tu, nerė́čia būdama, tarys doru gyviu esanti“ PP51. Neišmanau, ką tims nerė́čioms paduoti valgyti Plt. ^ Pula į akis kaip nerė́čia koks Tv.
Dictionary of the Lithuanian Language.